Žuvys

Sidabrinis karosas — Lietuvoje aklimatizuota karpinių šeimos žuvis. Biologija, ginogenezė, įžuvinimas, kontrolė, skirtumai nuo paprastojo karoso.

Paprastasis (auksinis) karosas — vietinė Lietuvos karpinių žuvis. Biologija, atsparumas, skirtumai nuo sidabrinio karoso, populiacijos kontekstas.

Europinis ungurys (Anguilla anguilla) – viena specifiškiausių tvenkinio žuvų. Lietuvoje jis turi grėsmingai nykstančios rūšies statusą, jo populiacija per pastaruosius keturis dešimtmečius sumažėjo apie 95 proc. Privačiame tvenkinyje ungurys nesidaugina, todėl visas išteklius nuolat tenka atkurti įsigytais jaunikliais. Šis straipsnis vertina, ar tvenkinio šeimininkui apsimoka rinktis šią žuvį, kokie vandens parametrai būtini, kokios sąlygos ir … Skaityti toliau

Šamas (Silurus glanis) — didžiausia Lietuvos gėluosiuose vandenyse gyvenanti plėšrūnė žuvis. Vidutinis šamo amžius — apie 50 metų, tokio amžiaus jis gali užaugti iki 4 metrų ilgio ir 300 kg svorio, tačiau dažniausiai pagaunami keliolikos ar keliasdešimties kilogramų svorio individai. Privačiame tvenkinyje šamas patrauklus dėl trijų savybių: efektyviai reguliuoja smulkių menkaverčių žuvų gausą, gerai vystosi … Skaityti toliau

Juodasis amūras (Mylopharyngodon piceus) Lietuvos tvenkinių aplinkoje yra reta žuvis, nors kaimyninėje Azijoje jis kartu su baltuoju amūru, sidabriniu plačiakakčiu ir marguoju plačiakakčiu priklauso „keturių didžiųjų” kinų karpinių grupei. Privačiame tvenkinyje juodąjį amūrą verta svarstyti tik vienu konkrečiu atveju: kai reikia ilgalaikės biologinės moliuskų — sraigių ir dvigeldžių — populiacijos kontrolės. Maistinė ar dekoratyvinė nauda … Skaityti toliau

Pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), Lietuvoje vadinamas dar atžagaru, ežge ar pūkiu, yra ešerinių (Percidae) šeimos žuvis, į privačius tvenkinius dažniausiai patenkanti netyčia — su gyvu masalu iš kitų telkinių, su pirktu mailiumi kaip priemaiša ar per nesandarią pratakos sistemą. Tvenkinio kontekste tai retai pageidaujama rūšis: auga lėtai, ėda vertingų žuvų ikrus ir mailių, varžosi dėl maisto … Skaityti toliau

Trispyglė dyglė (Gasterosteus aculeatus) — viena dažniausių mažųjų žuvelių Lietuvos paviršiniuose vandenyse, todėl ji neretai atsiranda ir privačiuose tvenkiniuose, beveik visada be šeimininko valios. Nors maža (paprastai 4–6 cm, retais atvejais iki 11 cm), ši rūšis žuvies ūkiui daro reikšmingą žalą: konkuruoja su vertingesnėmis žuvimis dėl maisto, naikina jų ikrus ir persekioja jauniklius. Šis straipsnis … Skaityti toliau

Vėgėlė (Lota lota) – vienintelė gėlavandenė menkinių (Gadidae) šeimos žuvis šiaurės pusrutulyje. Vėgėlė tvenkinyje yra netipiškas, bet biologiškai įdomus pasirinkimas, reikalaujantis labai specifinių vandens sąlygų. Straipsnis paaiškina, kokie tvenkinio reikalavimai šiai rūšiai, kaip ją atskirti nuo kitų plėšrūnių, kokia mityba ir šėrimo tvarka, kada neršia ir kokia reali nauda ūkiui. Biologija ir identifikacija Vėgėlė turi … Skaityti toliau

Daugelis Lietuvos tvenkinių šeimininkų, siekdami paįvairinti savo vandens telkinio fauną, svarsto apie upėtakių įveisimą. Vis dėlto, margasis upėtakis (Salmo trutta fario) nėra ta žuvis, kurią galima tiesiog įleisti į bet kurį iškastą telkinį ir tikėtis gero rezultato. Tai aukštus reikalavimus aplinkai kelianti rūšis, reikalaujanti specifinių žinių ir nuolatinės priežiūros. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, ko reikia, … Skaityti toliau

Vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss) yra viena populiariausių akvakultūros žuvų pasaulyje, vertinama dėl greito augimo tempo ir aukštos dietinės mėsos kokybės. Lietuvos klimato zonoje šios rūšies auginimas privačiuose tvenkiniuose yra techniškai įmanomas, tačiau reikalauja specifinių žinių ir griežto technologinių parametrų laikymosi. Priešingai nei karpiai ar karosai, vaivorykštinis upėtakis neatleidžia klaidų valdant vandens kokybę. Šiame straipsnyje pateikiama … Skaityti toliau