Europinis ungurys (Anguilla anguilla) – viena specifiškiausių tvenkinio žuvų. Lietuvoje jis turi grėsmingai nykstančios rūšies statusą, jo populiacija per pastaruosius keturis dešimtmečius sumažėjo apie 95 proc. Privačiame tvenkinyje ungurys nesidaugina, todėl visas išteklius nuolat tenka atkurti įsigytais jaunikliais. Šis straipsnis vertina, ar tvenkinio šeimininkui apsimoka rinktis šią žuvį, kokie vandens parametrai būtini, kokios sąlygos ir kokios teisinės pareigos privačiame vandens telkinyje.
Turinio lentelė
Biologija, kuri svarbi tvenkininkui
Ungurys yra katadrominė žuvis – didžiąją gyvenimo dalį praleidžia gėluose vandenyse, o veisiasi tik Sargaso jūroje Atlanto vandenyne, įveikęs 5 000–7 000 km migracijos kelią. Subrendę unguriai virsta sidabriniais ir migruoja į jūrą; po neršto jie žūsta. Tvenkinyje šis ciklas niekada neužbaigiamas: ungurys nesidaugina nelaisvėje, todėl įžuvinimas yra vienkartinis sprendimas, kurį tenka kartoti.
Tvenkininkui aktualūs faktai:
- ungurys gimsta belytis, lytis nusistato iki 50 g svorio;
- patelės užauga iki 1,2–1,3 m ilgio ir 3 kg, patinai retai pasiekia 300 g;
- per metus svoris padidėja 2–3 kartus (pvz., 100 g jauniklis – iki 200–300 g per sezoną);
- aktyvus naktį, dieną slepiasi dumble, po akmenimis ar šaknimis;
- nuo 5 °C ir žemiau aktyvumas beveik sustoja, žiemą įsikasa į dumblą;
- gyvybinga žuvis: be vandens išgyvena daugiau nei parą, drėgnomis naktimis šliaužia per žolę į gretimus vandenis.
Pastarasis bruožas paaiškina, kodėl uždaras tvenkinio kontūras yra esminis – ungurys aktyviai ieško kelio į vandentakį, kuris jį nuvestų jūros link.
Vandens parametrai
Ungurys – viena mažiausiai vandens kokybei reiklių tvenkinio žuvų, toleruoja platų temperatūros ir deguonies kiekio intervalą. Vis dėlto optimalūs parametrai užtikrina geresnį augimą ir mažesnę ligų riziką.
| Parametras | Tinkamas intervalas | Optimalu |
|---|---|---|
| Temperatūra | 0–30 °C | 22–25 °C maitinimosi laikotarpiu |
| Ištirpęs deguonis | min. 3 mg/l | 5–7 mg/l |
| pH | 6,5–8,0 | 7,0–7,5 |
| Laisvas amoniakas (NH₃) | iki 0,2 mg/l | <0,05 mg/l |
| Nitritai (NO₂⁻) | iki 1 mg/l | <0,1 mg/l |
| Gylis | nuo 1,2 m | 1,5–3 m su sekliomis pakrantės dalimis |
Žemas deguonies reikalavimas yra išskirtinis pranašumas: ten, kur vasarą gerokai šyla vanduo arba kaupiasi dumblas, ungurys jaučiasi geriau nei vaivorykštinis upėtakis ar starkis. Žemiau 1 mg/l ištirpusio deguonies ungurys ima kilti į paviršių – tai aiškus signalas imtis aeracijos.
Be parametrų, ne mažiau svarbi tvenkinio struktūra: akmenų krūvos, panirusios šaknys ir šakos – pagrindinės dienos slėptuvės; dumblėtas ar molingas dugnas – natūrali aplinka; pakrantės žolinė augalija – mitybinė bazė bestuburiams. Visiškai švarus, geometriškas tvenkinys be slėptuvių unguriui netinka: tokioje aplinkoje jis patiria stresą, prasčiau auga ir tampa lengvu paukščių grobiu.
Įžuvinimo tankumas ir augimo tempas
Lietuvos žuvininkystės ūkiai privatiems tvenkiniams siūlo kelis dydžius:
| Dydis | Kategorija | Vienetų 1 kg |
|---|---|---|
| 5 g | šiųmetis / metinukas | ~200 |
| 20–50 g | jauniklis | ~25–50 |
| 80–100 g | dvivasaris / dvimetis | ~10–12 |
| 120–200 g | dvimetis | ~6 |
Privatiems ekstensyviems tvenkiniams (be aeracijos, be intensyvaus šėrimo) rekomenduojamas tankumas – 1–3 vnt./100 m² (vienam arui). Senesnėje Vokietijos ichtiologų literatūroje minimi ir 7–16 vnt./m² intensyvioje sistemoje, tačiau tai jau ne sodybinis tvenkinys, o akvakultūros ūkis su priverstine aeracija ir pašarų norma.
Augimas Lietuvos klimato sąlygomis lėtas: per vasaros sezoną 100 g jauniklis priauga 100–200 g; kad pasiektų prekinį 0,5–1 kg dydį, gali prireikti 4–6 metų. Tai gerokai ilgiau nei karpio ar baltojo amūro atveju, todėl ungurys netinka tiems, kas siekia greito derliaus.
Mityba ir šėrimas
Tvenkinio sąlygomis ungurys natūralią mitybinę bazę randa pats: moliuskai, vėžiagyviai, vabzdžių lervos, varlės ir buožgalviai, smulkios žuvelės (saulažuvės, karosai, kartuolės), sliekai. Specifinis šėrimas dažniausiai nereikalingas, jei tvenkinyje yra natūralus bestuburių rezervas. Jei tame pačiame tvenkinyje auginami eršketai ar upėtakiai, ungurys užims dalį jiems skirto pašaro – į tai būtina atsižvelgti skaičiuojant pašaro normą.
Intensyviame auginime naudojami specializuoti sausi pašarai unguriams (32–48 % baltymų, 8–18 % riebalų), tačiau ekstensyviame tvenkinyje tai nepraktiška: ungurys ėda naktį ir prie pašaro priplaukia po kitų žuvų, todėl tiksli šėrimo norma sunkiai nustatoma.
Šaltuoju metų laiku (vanduo žemiau 8–10 °C) ungurys praktiškai nesimaitina. Pagrindinis augimo periodas – nuo gegužės iki rugsėjo.
Sąveika su kitomis žuvimis
Esminis ungurio privalumas privačiame tvenkinyje – maža burna. Jis fiziškai nepajėgia praryti stambesnės žuvies, todėl prekinių karpių ar amūrų rezervui pavojaus nekelia. Pavojuje atsiduria:
- mailius iki 5–7 cm ilgio;
- jaunieji karosai ir saulažuvės;
- ikrai pakrantės zonoje;
- vėžiai, ypač per kiauto keitimąsi.
Bendrame tvenkinyje ungurys gerai sugyvena su karpiais, lynais, amūrais, plačiakakčiais, eršketais. Plėšriųjų bendrijoje (lydeka, šamas, sterkas) ungurys gali būti grobyje pats: jauni 100–200 g unguriukai patenka stambesnės lydekos ar šamo apetitui. Todėl ungurius rekomenduojama paleisti pirmiausia ir leisti jiems peraugti bent iki 300 g, prieš įžuvinant stambias plėšrūnes.
Sezoninis valdymas
| Sezonas | Veiksmai |
|---|---|
| Pavasaris (balandis–gegužė) | Stebėti, ar unguriai nebando migruoti per ištekančius vandentakius. Naujas įžuvinimas, kai vanduo sušyla iki 10–12 °C. |
| Vasara (birželis–rugpjūtis) | Aktyvaus maitinimosi periodas. Vandens temperatūra virš 25 °C – sekti deguonį, ypač nakties metu, kai augalai jį naudoja. |
| Ruduo (rugsėjis–spalis) | Tinkamiausias laikas papildomam įžuvinimui (Lietuvos ūkiai pristato spalio–lapkričio mėnesiais). Sidabravimo požymių turintys individai – kandidatai sugavimui. |
| Žiema (lapkritis–kovas) | Ungurys įsikasa į dumblą, priežiūros nereikia, jei tvenkinys gilesnis nei 1,5 m. |
Teisinis aspektas Lietuvoje
Tvenkinio savininkui aktualūs keli svarbūs dalykai, kurie iš kitų tvenkinio rūšių ungurį išskiria.
Įsigijimas. Ungurius galima įsigyti tik iš legaliai veikiančio žuvininkystės ūkio, turinčio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus: veterinarinį patvirtinimą vandens gyvūnų laikymui, leidimą prekiauti akvakultūros gyvūnais ir leidimą juos vežti. Pirkėjui privalo būti pateikiami: įsakymas dėl veterinarinio patvirtinimo, deklaracija dėl žuvų ligų, įsigijimą patvirtinantis dokumentas ir važtaraštis. Šiuos dokumentus būtina saugoti.
Verslinė žvejyba vidaus vandenyse. Pastaraisiais metais Lietuvos vidaus vandenyse ungurių verslinės žvejybos vietų skaičius reikšmingai sumažintas – iš anksčiau buvusių 45 liko tik kelios, leistinas laikotarpis – nuo kovo 15 d. iki gegužės 31 d. Privačiam tvenkinio savininkui šie apribojimai netaikomi, nes jie galioja valstybiniams vandens telkiniams.
Mėgėjų žvejyba. Privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose Mėgėjų žvejybos taisyklių draudimai netaikomi – savo tvenkinyje augintus ungurius savininkas gali sugauti bet kuriuo metų laiku. Jei tvenkinys jungiasi su valstybiniu vandens telkiniu per kanalą, bet kokia žvejyba už tvenkinio ribų pakliūva po bendrosiomis taisyklėmis (minimalus leistinas dydis, dieninis sugavimo limitas).
Žalos atlyginimas. Už neteisėtai sugautą ungurį ichtiologiniame draustinyje taikomas trigubas žalos atlyginimas – tai reikšminga atsakomybė, jei tvenkinio sistema neuždara ir unguriai gali pasišalinti į saugomus vandenis.
Žuvininkystės tarnybos kontekstas. Lietuva pastarąjį pusantro dešimtmečio įgyvendina ungurių išteklių atkūrimo planą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų: kasmet į šalies vandenis išleidžiama apie 800 000 unguriukų, per visą laikotarpį – apie 14 mln. vienetų. Privatus įžuvinimas nedalyvauja šioje programoje, bet jaunikliai dažniausiai gaunami iš tų pačių šaltinių – paauginti Lietuvoje iš stiklinių unguriukų, importuotų pagal Europos kvotas.
Dažniausios klaidos
Klaida 1: Neuždaras tvenkinys. Šeimininkas įžuvina ungurius į tvenkinį, iš kurio išteka griovys ar perteklinis vanduo nuteka į upelį. Kodėl kyla. Drėgnomis pavasario ir rudens naktimis ungurys aktyviai keliauja prieš srovę, įveikia iki kelių šimtų metrų per parą. Pasekmė. Visas įžuvinimas palieka tvenkinį per kelis sezonus. Sprendimas. Tekančio kanalo gale įrengti ungurių gaudyklę su tinklu (akutė 8–10 mm). Idealu, kai tvenkinys hidrauliškai izoliuotas ir nesusijungia su jokiu upeliu.
Klaida 2: Pernelyg smulkūs jaunikliai. Šeimininkas perka pigesnius 5 g jauniklius (šiųmečius). Kodėl kyla. Vienetinė kaina yra mažesnė, todėl atrodo, kad už tą pačią sumą galima įsigyti daugiau žuvų. Pasekmė. 5 g jaunikliai labai jautrūs plėšrūnams – žuvėdroms, kormoranams, vandens vabalams; pirmųjų metų išgyvenimas neretai siekia tik 10–30 proc. Sprendimas. Privačiam tvenkiniui rinktis bent 20–50 g, optimalu 80–120 g jauniklius. Vienetinė kaina didesnė, bet išgyvenimo rodiklis stabilesnis.
Klaida 3: Tvenkinys be slėptuvių. Tvenkinys švarus, geometriškos formos, be akmenų ir povandeninių struktūrų. Kodėl kyla. Šeimininkas siekia estetiško vaizdo, šalina šakas ir dumblą. Pasekmė. Unguriai patiria stresą, prasčiau auga, tampa lengvu paukščių grobiu, buveinė neatitinka rūšies poreikių. Sprendimas. Tvenkinio dugne įrengti bent kelias akmenų krūvas (3–5 stambūs akmenys vienoje vietoje), palikti panirusių šaknų, pasodinti pakrantės augalų. Bent 20–30 proc. dugno ploto turi turėti slėptuvių.
Klaida 4: Lūkesčiai dėl reprodukcijos. Šeimininkas tikisi, kad unguriai pradės daugintis, ir bando laikyti pora „motininių”. Kodėl kyla. Žinios apie kitas tvenkinio žuvis klaidingai perkeliamos unguriui. Pasekmė. Be naudos sugaištami metai laukiant rezultato, kurio iš principo negali būti. Sprendimas. Pripažinti, kad nelaisvėje ungurys neneršia – planuoti įžuvinimą kaip pasikartojančią investiciją kas 3–5 metus.
Klaida 5: Migracijos signalų ignoravimas. Šeimininkas pastebi sidabravimo požymius (patamsėjusią nugarą, sidabrinį pilvą, padidėjusias akis), bet nereaguoja. Kodėl kyla. Manoma, kad uždarame tvenkinyje migracija negresia. Pasekmė. Sidabriniai unguriai nustoja maitintis (sunyksta virškinimo sistema), ieško išėjimo, gali pabėgti šliaužimu drėgnomis naktimis arba badauja ir žūva, o jų masė nustoja didėti. Sprendimas. Rugpjūčio–lapkričio mėnesiais stebėti, ar tvenkinyje atsirado sidabro pilvo individų, ir tinkamu metu sugauti – tai geriausias derliaus nuėmimo laikas.
Praktinė nauda ir vertinimas
Ungurys privačiame tvenkinyje yra labiau specializuotos, ne pagrindinės žuvies rūšis. Vertinant, ar verta rinktis, svarbu suvokti kelis ekonominius ir praktinius bruožus.
Vienkartinė investicija – pasikartojanti. Kadangi ungurys nelaisvėje nesidaugina, kiekvienas įžuvinimas yra galutinis. Norint išlaikyti tvenkinio populiaciją, įžuvinti tenka kas 3–5 metus. Skirtingai nei karpiai ar amūrai, kurie iš dalies palaiko save patys arba auga sparčiai, ungurys yra nuolatinė išlaidų eilutė.
Lėtas augimas. Prekinį 0,5–1 kg dydį ungurys pasiekia per 4–6 sezonus, palyginti su 2 sezonais karpio atveju. Tai reiškia ilgesnį laukimo laikotarpį iki pirmojo derliaus.
Vienetinė kaina kategorija. Ungurio jaunikliai yra reikšmingai brangesni nei karpio ar amūro mailius dėl ribotos pasiūlos – jie auginami iš pakrančių pakvotų stiklinių unguriukų. Tikslią kainą reikia derinti su konkrečiu Lietuvos žuvininkystės ūkiu užsakant.
Specializuota dokumentacija. Pirkimo metu tiekėjas pateikia veterinarinį patvirtinimą, žuvų ligų deklaraciją, įsigijimo dokumentą ir važtaraštį. Šie dokumentai privalo būti saugomi visą auginimo laikotarpį.
Vertė tvenkinio bendrijai. Nepaisant lėto augimo ir nedidelio ekonominio atsipirkimo, ungurys į tvenkinio ekosistemą įneša rūšinės įvairovės, kontroliuoja smulkių žuvelių populiaciją ir nekonkuruoja su prekiniais karpiais dėl mitybinės bazės.
Apibendrinant: ungurys – tinkamas pasirinkimas tvenkininkui, kuris vertina rūšinę įvairovę, turi uždarą tvenkinio sistemą ir nesiekia greito ekonominio rezultato. Greito derliaus ar pagrindinės prekinės žuvies tikslams jis netinka.
Trumpa veiksmų santrauka
- Įvertinti, ar tvenkinys hidrauliškai uždaras; jei ne – numatyti gaudyklę išteklės gale.
- Patikrinti vandens parametrus: pH 6,5–8,0, ištirpęs deguonis bent 3 mg/l, gylis nuo 1,2 m.
- Įrengti slėptuves: akmenų krūvos, panirę šaknys, pakrantės augalai (20–30 proc. dugno ploto).
- Rinktis 80–120 g jauniklius iš licencijuoto Lietuvos tiekėjo su veterinariniais dokumentais.
- Įžuvinti pavasarį (vanduo 10–12 °C) arba rudenį (spalis–lapkritis), tankumas 1–3 vnt./100 m².
- Pirmiausia paleisti ungurius, vėliau – stambias plėšrūnes (lydeka, šamas).
- Rugpjūtį–lapkritį stebėti sidabravimo požymius ir laiku sugauti subrendusius individus.
- Saugoti įsigijimo dokumentus visą auginimo laikotarpį.
Dažnai užduodami klausimai
Ar ungurys dauginasi tvenkinyje
Ne, tvenkinyje ungurys nesidaugina. Veisimasis vyksta tik Sargaso jūroje Atlanto vandenyne, į kurią migruoja sidabrinę stadiją pasiekę individai. Tvenkinyje šio ciklo užbaigti neįmanoma – nei dėl būtinų hidrostatinio slėgio sąlygų, nei dėl tūkstančių kilometrų migracijos kelio. Visas privatus įžuvinimas remiasi pirkimu iš tiekėjų.
Kodėl ungurys laikomas nykstančia rūšimi, jei jį galima nusipirkti
Ungurys įtrauktas į IUCN grėsmingai nykstančių rūšių sąrašą, populiacija per keturis dešimtmečius sumažėjo apie 95 proc. Tiekiamas privačiam tvenkininkui mailius yra paaugintas jauniklis, kilęs iš stiklinių unguriukų, sugautų pakrantėse pagal Europos Sąjungos kvotas. Lietuva pastarąjį pusantro dešimtmečio įgyvendina išteklių atkūrimo planą – kasmet į valstybinius vandens telkinius išleidžia apie 800 000 unguriukų.
Ar reikia leidimo laikyti ungurius privačiame tvenkinyje
Privačiame uždarame tvenkinyje atskiro leidimo laikyti ungurius nereikia, tačiau būtina įsigyti juos iš licencijuoto tiekėjo ir saugoti pirkimo dokumentus (veterinarinį patvirtinimą, žuvų ligų deklaraciją, įsigijimo dokumentą, važtaraštį). Jei tvenkinys jungiasi su valstybiniu vandens telkiniu, gali būti taikomos papildomos sąlygos – verta konsultuotis su Aplinkos apsaugos departamentu.
Ar pavojingas ungurys karpiams tvenkinyje
Ne, stambesniems karpiams ungurys nepavojingas dėl mažos burnos. Grobio sąraše atsiduria 5–7 cm dydžio mailius, jaunieji karosai, saulažuvės, ikrai ir vėžiai. Karpių banda nuo 200 g svorio ungurio nepatiria spaudimo, todėl ungurys gerai tinka kaip papildoma rūšis prekinio karpių tvenkinio bendrijoje.
Kaip atpažinti, kad unguriai pradėjo sidabro stadiją
Pagrindiniai požymiai: nugara patamsėja iki beveik juodos, šonai ir pilvas tampa sidabriniai, akys padidėja ir įgauna mėlsvą atspalvį, krūtinės pelekai pailgėja, kūnas atrodo raumeningesnis. Sidabriniai unguriai dažnai aptinkami rugpjūčio–lapkričio mėnesiais ir nustoja maitintis – tai tinkamiausias laikas juos sugauti, nes vėliau jie ima ieškoti migracijos kelio.
Kiek metų gyvena ungurys tvenkinyje
Gėluose vandenyse ungurys gyvena vidutiniškai 10–20 metų, kartais ilgiau. Nelaisvėje vidurkis – apie 55 metai, o seniausias žinomas akvariume užfiksuotas individas išgyveno 85 metus. Tvenkinio sąlygomis šeimininkas dažniausiai sugauna ungurius 4–6 metais po įžuvinimo, kai jie pasiekia prekinį 0,5–1 kg dydį.