Karšis tvenkinyje — auginimas, įžuvinimas, valdymas
Karšis — populiari dugninė karpinių šeimos žuvis tvenkiniuose ir ežeruose. Biologija, įžuvinimo tankumas, mityba, sezoninis valdymas, klaidos.
Karšis — populiari dugninė karpinių šeimos žuvis tvenkiniuose ir ežeruose. Biologija, įžuvinimo tankumas, mityba, sezoninis valdymas, klaidos.
Kartuolė — Buveinių direktyva saugoma maža karpinių šeimos žuvis, neršianti dvigeldžių moliuskų mantijos ertmėje. Biologija, ekologija, tvenkinis.
Žiobris — anadrominė karpinių šeimos žuvis. Biologija, migracijos ciklas, kodėl netinka auginti tvenkinyje, teisinis statusas, kultūrinė reikšmė.
Sidabrinis karosas — Lietuvoje aklimatizuota karpinių šeimos žuvis. Biologija, ginogenezė, įžuvinimas, kontrolė, skirtumai nuo paprastojo karoso.
Paprastasis (auksinis) karosas — vietinė Lietuvos karpinių žuvis. Biologija, atsparumas, skirtumai nuo sidabrinio karoso, populiacijos kontekstas.
Europinis ungurys (Anguilla anguilla) – viena specifiškiausių tvenkinio žuvų. Lietuvoje jis turi grėsmingai nykstančios rūšies statusą, jo populiacija per pastaruosius keturis dešimtmečius sumažėjo apie 95 proc. Privačiame tvenkinyje ungurys nesidaugina, todėl visas išteklius nuolat tenka atkurti įsigytais jaunikliais. Šis straipsnis vertina, ar tvenkinio šeimininkui apsimoka rinktis šią žuvį, kokie vandens parametrai būtini, kokios sąlygos ir … Skaityti toliau
Šamas (Silurus glanis) — didžiausia Lietuvos gėluosiuose vandenyse gyvenanti plėšrūnė žuvis. Vidutinis šamo amžius — apie 50 metų, tokio amžiaus jis gali užaugti iki 4 metrų ilgio ir 300 kg svorio, tačiau dažniausiai pagaunami keliolikos ar keliasdešimties kilogramų svorio individai. Privačiame tvenkinyje šamas patrauklus dėl trijų savybių: efektyviai reguliuoja smulkių menkaverčių žuvų gausą, gerai vystosi … Skaityti toliau
Juodasis amūras (Mylopharyngodon piceus) Lietuvos tvenkinių aplinkoje yra reta žuvis, nors kaimyninėje Azijoje jis kartu su baltuoju amūru, sidabriniu plačiakakčiu ir marguoju plačiakakčiu priklauso „keturių didžiųjų” kinų karpinių grupei. Privačiame tvenkinyje juodąjį amūrą verta svarstyti tik vienu konkrečiu atveju: kai reikia ilgalaikės biologinės moliuskų — sraigių ir dvigeldžių — populiacijos kontrolės. Maistinė ar dekoratyvinė nauda … Skaityti toliau
Pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), Lietuvoje vadinamas dar atžagaru, ežge ar pūkiu, yra ešerinių (Percidae) šeimos žuvis, į privačius tvenkinius dažniausiai patenkanti netyčia — su gyvu masalu iš kitų telkinių, su pirktu mailiumi kaip priemaiša ar per nesandarią pratakos sistemą. Tvenkinio kontekste tai retai pageidaujama rūšis: auga lėtai, ėda vertingų žuvų ikrus ir mailių, varžosi dėl maisto … Skaityti toliau
Trispyglė dyglė (Gasterosteus aculeatus) — viena dažniausių mažųjų žuvelių Lietuvos paviršiniuose vandenyse, todėl ji neretai atsiranda ir privačiuose tvenkiniuose, beveik visada be šeimininko valios. Nors maža (paprastai 4–6 cm, retais atvejais iki 11 cm), ši rūšis žuvies ūkiui daro reikšmingą žalą: konkuruoja su vertingesnėmis žuvimis dėl maisto, naikina jų ikrus ir persekioja jauniklius. Šis straipsnis … Skaityti toliau