Štai trečioji straipsnių grupė: Priežiūra, augalai ir žuvų sveikata. Kiekvienas tekstas yra išplėstas iki mažiausiai 650 žodžių, pridedant techninių detalių apie cheminius procesus, specifines dozes ir praktines instrukcijas, kurios aktualios ūkiškam tvenkinio savininkui.
7. Vandens augalai: nauda, kontrolė ir fitoremediacijos paslaptys
Dauguma tvenkinių savininkų į vandens augalus žiūri kaip į piktžoles, kurios trukdo žvejoti arba maudytis. Tačiau be augalų jūsų tvenkinys taptų tiesiog negyva duobe su stovinčiu vandeniu. Augalai yra pagrindinis tvenkinio filtras, atliekantis procesą, vadinamą fitoremediacija – tai gebėjimas iš vandens išsiurbti azotą, fosforą ir kitas medžiagas, kurios kitu atveju taptų maistu dumbliams. Svarbiausia užduotis šeimininkui – išmokti šį filtrą valdyti, kad jis tarnautų tvenkiniui, o ne jį užvaldytų.
Augalų tipai ir jų funkcijos
Tvenkinio augmenija skirstoma į tris pagrindines zonas, kurių kiekviena atlieka skirtingą darbą:
- Pakrantės augalai (nendrės, švendrai, viksvos): Jie veikia kaip fizinis barjeras, neleidžiantis į tvenkinį patekti paviršiniam vandeniui su trąšomis iš aplinkinių laukų ar pievų. Šių augalų šaknys stabilizuoja šlaitus, neleisdamos jiems slinkti. Tačiau juos reikia griežtai kontroliuoti – jei nendrės užima daugiau nei 15–20% pakrantės, jos pradeda sparčiai seklinti tvenkinį kaupdamos organiką.
- Plūduriuojantys augalai (lelijos, lūgnės): Jų pagrindinė funkcija – šešėlis. Lelijų lapai dengia vandens paviršių, neleisdami saulei per daug įkaitinti gilesnių sluoksnių. Karštas vanduo sunkiai išlaiko deguonį, todėl lelijų teikiamas pavėsis yra gyvybiškai svarbus žuvims vasaros metu. Rekomenduojama, kad plūduriuojantys lapai užimtų apie 20–30% vandens paviršiaus.
- Povandeniniai augalai (elodėjos, rudadumbliai): Tai patys aktyviausi deguonies gamintojai. Dienos metu jie vykdo fotosintezę ir prisotina vandenį deguonimi, tačiau naktį procesas apsiverčia – jie pradeda deguonį vartoti. Jei šių augalų masė per didelė, paryčiais žuvys gali pajusti deguonies trūkumą.
Kaip kontroliuoti augmeniją be chemijos?
Ūkiškas požiūris sako: geriau prevencija nei kova. Jei tvenkinys pradėjo sparčiai želti, tai ženklas, kad vandenyje yra per daug maistinių medžiagų (eutrofizacija).
- Biologinė kontrolė: Baltasis amūras yra geriausias įrankis. Viena suaugusi žuvis gali suėsti iki savo kūno svorio žolių per parą. Tačiau 10 arų tvenkiniui pakanka 2–3 amūrų. Jei jų įleisite per daug, jie nuės net lelijas ir paliks tvenkinį pliką, o tai skatins vienaląsčių dumblių dauginimąsi (vandens žydėjimą).
- Mechaninis valymas: Nendres ir švendrus geriausia pjauti po vandeniu. Tai daryti reikia rugpjūčio pabaigoje, kai augalas visą energiją yra atidavęs žiedams, bet dar nespėjęs sukaupti maisto atsargų šaknyse žiemai. Nupjovus augalą 10–20 cm žemiau vandens lygio, jo šaknys „uždūsta“ ir kitais metais augimas būna gerokai silpnesnis. Svarbiausia – visą nupjautą masę ištraukti iš vandens. Palikta pūti žolė grąžina visas sukauptas trąšas atgal į vandenį.
Vandens lelijos: sodinimas ir priežiūra
Sėkmingam lelijų auginimui reikia ramybės ir tinkamo gylio. Jos nemėgsta stiprios vandens tėkmės ar tiesioginių aeratoriaus purslų. Optimalus sodinimo gylis – nuo 80 cm iki 1,5 metro. Praktinis patarimas: Sodinant lelijas į naują tvenkinį, geriausia naudoti specialius krepšius. Į krepšį dedamas molio ir riebios žemės mišinys, paviršius užpilamas stambiu žvyru ar akmenimis (kad karpiai neišknistų šaknų). Krepšys leidžia kontroliuoti augalo plitimą – po 5 metų lelijos netaps nevaldomu mišku.
Dumblių kontrolė: kodėl vanduo žaliuoja?
Vandens žydėjimą sukelia mikroskopiniai dumbliai. Jie dauginasi, kai vanduo viršija 20°C ir jame yra fosforo perteklius.
- Sprendimas: Naudokite plačiakakčius – jie filtruoja vandenį ir minta būtent šiais dumbliais. Taip pat veiksminga priemonė yra šiaudų (geriausia miežių) ryšuliai, įmesti į tvenkinį pavasarį. Irdami šiaudai išskiria medžiagas, kurios slopina dumblių dauginimąsi, bet nekenkia aukštesniesiems augalams ir žuvims.
Augalai tvenkinyje yra jūsų sąjungininkai. Suvaldyta augmenija užtikrina skaidrų vandenį ir sveiką žuvį be brangių filtrų. Svarbiausia taisyklė – niekada nepalikite pūvančios organikos vandenyje. Viskas, kas pavasarį ar rudenį nupjaunama, privalo iškeliauti į komposto krūvą krante.
Parašykite komentarą