Svajonė apie nuosavą vandens telkinį kieme dažnai prasideda nuo romantiško vaizdinio: skaidrus vanduo, saulėje blizgančios žuvų nugaros ir ramybė. Tačiau realybė be tinkamo plano gali tapti brangia, dumblina ir uodų pilna duobe.
Štai 5 dažniausios klaidos, kurias daro pradedantieji, ir patarimai, kaip jų išvengti, kad jūsų tvenkinys džiugintų dešimtmečius.
1. Vieta po medžiais: „Mirties nuosprendis“ skaidriam vandeniui
Daug kas galvoja: „Iškasiu tvenkinį po senu ąžuolu, bus pavėsis, bus gražu“. Tai viena didžiausių klaidų.
- Problema: Krentantys lapai, spygliai ir šakos dugne virsta organine mase (pūvančiu dumblu). Tai išskiria azotą ir fosforą – pagrindinį maistą dumbliams. Rezultatas? Žalias, neskaidrus vanduo ir deguonies trūkumas žuvims.
- Patarimas: Kasite tvenkinį bent per 10–15 metrų nuo didelių lapuočių. Jei medžiai jau yra, planuokite galingą filtravimo sistemą arba nusiteikite kasmetiniam dugno valymui.
2. Per statūs šlaitai: kai krantai „nuvažiuoja“ į dugną
Noras išspausti maksimalų gylį mažame plote dažnai baigiasi stačiais, 45 ar net 60 laipsnių šlaitais.
- Problema: Gruntas (ypač smėlis ar priemolis) neatlaiko svorio ir vandens erozijos. Krantai pradeda griūti, tvenkinys „užsineša“, o seklumų augalai (kurie turėtų valyti vandenį) tiesiog neturi kur įsišaknyti. Be to, tai nesaugu – įkritusiam žmogui ar gyvūnui sunku išlipti.
- Patarimas: Formuokite lėtus, pakopinius šlaitus (nuolydis ne didesnis nei 1:3). Sukurkite „terasas“ 30–50 cm gylyje – tai bus ideali vieta vandens augalams.
3. Nepakankamas gylis: žiemos „dusyklo“ efektas
Lietuva – ne tropikai. Mūsų žiemomis ledas gali siekti 30–50 cm.
- Problema: Jei tvenkinys yra 1,5 metro gylio, o pusė jo užšąla, žuvims lieka labai mažai erdvės ir deguonies. Supuvusi augmenija po ledu išskiria dujas, kurios tiesiog nuodija žuvis.
- Patarimas: Centrinė tvenkinio dalis (žiemojimo duobė) turėtų būti bent 2,5–3 metrų gylio. Tai užtikrins stabilią vandens temperatūrą prie dugno net šalčiausią žiemą.
4. Melioracijos ir kaimynų ignoravimas
Entuziazmas kasti čia ir dabar dažnai užgožia teisinius ir techninius aspektus.
- Problema: Lietuvoje dirbamos žemės yra išraizgytos senomis melioracijos sistemomis. Perkasę drenažo vamzdį, galite užtvindyti savo ar kaimyno rūsį. Taip pat pamirštas 3 metrų atstumas nuo sklypo ribos gali virsti teismų maratonu.
- Patarimas: Prieš kasant, pasitikslinkite melioracijos planus savivaldybėje. Jei tvenkinys didesnis nei 10 arų arba planuojamas saugomoje teritorijoje – būtinas projektas ir leidimai.
5. „Pamiršta“ elektra ir prieiga technikai
Tvenkinys nėra baigtas projektas tą dieną, kai ekskavatorius išvažiuoja.
- Problema: Po metų suprantate, kad žuvims reikia aeratoriaus (oro kompresoriaus), bet artimiausias elektros lizdas – už 100 metrų. Arba po 5 metų prireikia išsiurbti susikaupusį dumblą, bet sunkioji technika nebegali privažiuoti dėl pasodinto sodo ar pastatytos pirties.
- Patarimas: Dar kasimo etape nutieskite požeminius elektros kabelius iki būsimo liepto ar aeracijos vietos. Palikite bent vieną 4 metrų pločio „koridorių“ sunkiajai technikai ateities priežiūros darbams.
Auksinė taisyklė: Geriau iškasti mažesnį, bet techniškai tvarkingą tvenkinį, nei milžinišką balą, kuri taps nuolatiniu galvos skausmu.
Parašykite komentarą